Jaukūs Agnės Grigaliūnienės šeimos ritualai

Spalis, 2017 | Pokalbiai

Agnė Grigaliūnienė: „Mano gyvenimas sukasi neįtikėtinu greičiu“

Graži šeima, jaukūs namai, daugybė atsakomybių ir reikalų savo vykdomuose projektuose bei darbuose – Agnės Grigaliūnienės gyvenimas sukasi neįtikėtinu greičiu. Visgi šį periodą ji vadina vienu gražiausių ir brandžiausių – kai vaikai jau praaugę, karjera įsibėgėjusi, tad pavyksta daugiau laiko skirti ne tik šeimai ir darbinėms veikloms, bet ir savo naujiems pomėgiams, pavyzdžiui, aistrai gaminti.

Tobulų šeimų nebūna

Agnė patikina, kad nors prioritetai per visą gyvenimą daug kartų keitėsi, ji visada norėjo vaikų. Šiuo metu ji kartu su vyru Simonu augina 14-metį Gabrielių ir trejų metukų Jonę, bet sako, kad neprieštarautų jei vaikų būtų net ir daugiau!

Agnės šeimyninis gyvenimas – šiltas, jaukus ir pašėlęs. „Kai namuose siaučia du vaikai, kitaip ir negali būti“, – juokiasi ji. Nors dieną ji paskendusi darbuose, dauguma vakarų ir savaitgalių būna skirti šeimai: „Namai – tai vieta, kurioje visad gera, kur verda mūsų šeimos gyvenimas, kur gali būti savimi – ar būtum susivėlęs, ar piktas, ar linksmas. Mūsų šeima tikrai nėra tobula, bet tuo ji ir ypatinga“, – pasakoja Agnė.

Jos nuomone, ideali šeima yra ta, kuri veikia – ne pasakojimuose, ne žurnalo viršeliuose ar gražiose istorijose, bet kasdienybėje. „Nemeluosiu, mūsų šeimoje būna ir šūkavimų, ir nekalbadienių, skanių ir ne tokių skanių žodžių ar nutylėjimų, bet tai yra normalu. Visgi šie netobulumai leidžia mums veikti drauge ir sustiprina mus.“

Šeimos tradicijos

Agnė su šeima turi gražią tradiciją – kartą per dieną kartu susėsti prie stalo. „Žinoma, tie mūsų susėdimai kartais būna chaotiški – tai priklauso ir nuo visų nuotaikos, ir nuo to kaip kam sekėsi darbe ar mokykloje, ir nuo mažųjų užgaidų, bet tie mūsų vakarai labai jaukūs ir gražūs“, – tvirtina Agnė. Šie susėdimai dažniausiai vyksta vakare, kai Agnė ruošia vakarienę.

Tokie vakarai ir ilgi savaitgalio rytai – mėgstamiausias Agnės laikas. „Vakarais žiūrint filmą, ar savaitgaliais kartu vartantis lovoje visa šeima veikia kartu – kas žiūri, kas dėlioja kaladėles, kas žaidžia su lėlėmis, o kas niurko šunį. Kiekvienas lyg ir atskirai su savo veiklomis, bet drauge būryje. Tokie tie mūsų rudens džiaugsmai, o kad ta laimė būtų dar pilnesnė papildome ją mėtų arbata ir kvepiančiu obuolių pyragu“, – šypsodamasi pasakoja Agnė.

Jaukūs Agnės Grigaliūnienės šeimos ritualai

Visgi ji pripažįsta, kad dabar toks laikas, kad norisi ne vien ramybės namuose, bet ir pasibuvimų su draugais: „Būna ir tų išėjimų, ir vakarėlių, su savo kompanija net ir į klubą nueiname!”, – juokiasi ji. „Rudenį taip pat prasideda jaukių vakarienių su taure raudonojo vyno laikas“, – priduria.

Gaminimas kaip meditacija

Agnė namie atsakinga už vakarienes, tačiau tai jai ne prievolė, o saviraiškos laikas. Maisto gaminimas Agnei – sakralus dalykas, tarsi meditacija, leidžianti nusiraminti ir pailsėti. Nors anksčiau ji gamino labai mažai, po 30-tojo gimtadienio pajautė poreikį ir norą eksperimentuoti virtuvėje: „Gaminti aš visada mokėjau, tačiau toks vidinis noras atėjo pakankamai vėlai – tiesiog atsirado poreikis parodyti meilę savo šeimai ir per kokybišką maistą. Tuomet prasidėjo kulinariniai eksperimentai – nuo Benedikto kiaušinių, tartarų ir karpačio iki lėto gaminimo (vadinamojo „slow cooking“) troškinių.“

Meilę maistui ir virtuvės kultūrai Agnė perėmė iš mamos: „Mano mama buvo tikra virtuvės virtuozė – jai buvo svarbus ne tik kokybiškas maistas, bet ir estetiškas jo pateikimas – jau gūdžiais 80-aisiais ji namų virtuvėje jau taikė žavingą restoraninę kultūrą. Kai kaimynų vaikai valgydavo kepsnius aplietus fermentiniu sūriu, mūsų namų lėkštėse puikuodavosi lengvai troškinta mėsa su troškintomis slyvomis ir pomidorais“, – prisimena Agnė.

Agnės mama – operos solistė, tad dažnai ji repetuodavo ir virtuvėje. „Būtent todėl atmintyje išliko labai gražus ir romantiškas virtuvės vaizdas – su skambančia muzika ir skambančiais puodais. Todėl virtuvė man įgavo labai gražių atspalvių ir niekada neatrodė kaip kančia ar lažas. Šie skambantys puodai man lyg verdančio gyvenimo atspindys“, – mintimis dalijasi Agnė.

Pyragas, atėjęs iš vaikystės

Saldumynus Agnė gamina rečiau, bet vienas kepinys, kuris jai visada puikiai pavyksta – naminis tradicinis obuolių pyragas. „Man, kaip ir kiekvienam tūlam lietuviui, ruduo labiausiai asocijuojasi su karštu obuolių pyragu – tai amžina klasika. O jei dar su riebiais vaniliniais ledais… Šis pyragas drąsiai gali pasivaržyti su pačiais įmantriausiais desertais!“, – juokiasi ji.

Gardžiausius pyragus iki šiol kepa ir Agnės mama: „Jai sunku prilygti! Minėtą obuolių pyrago receptą taip pat gavau iš mamos. Be to, ji dar kepa nuostabius bruknių ir varškės pyragus“, – pasakoja Agnė.

„Pyrago kvapai namuose man yra nepaprasto jaukumo ir šilumos, tiek dvasinės, tiek fizinės, išraiška. Kvapai labai stipriai veikia jutimiškai. Juk būtent kepinių kvapų prisiminimą parsinešame iš vaikystės ir gimtųjų namų, tad kiekvienas nori, kad jo šeima taip pat savo širdyje turėtų tokį gražų prisiminimą“, – šypsosi Agnė.

Agne Grigaliūnienės pyragas
Agnės Grigaliūnienės obuolių pyrago receptas