Užgavėnių papročiai Lietuvoje

Užgavėnės – smagi žiemos pabaigos šventė, kurios pagrindinis tikslas – išvaryti žiemą ir prisikviesti pavasarį. Užgavėnės Lietuvoje švenčiamos nuo seno. Nors tai pagoniška šventė, ilgainiui ji susieta su krikščionybe ir švenčiama likus 7 savaitėms arba 46 dienoms iki Velykų. Ji visad švenčiama tarpe tarp vasario 3 ir kovo 9 d. Šiemet ji bus švenčiama vasario 13 d. Užgavėnės tampa paskutine proga sočiai, gausiai ir riebiai pavalgyti, o kitą dieną po jų iškart prasideda Gavėnios periodas, trunkantis iki pat Velykų.

Užgavėnės taip pat neatsiejamos nuo linksmybių, juokų, pramogų, ateities spėjimų ir žaidimų. Ši šventė švenčiama linksmai ir triukšmingai. Yra net išlikęs senas posakis „jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi“, todėl svarbu jas atšvęsti trankiai su šokiais, dainomis ir skaniais valgiais.

Užgavėnių papročiai
Persirengėlių vaikščiojimai

Lietuva, o ypač Žemaitija, visuomet garsėjo savo persirengėliais. Per Užgavėnės žmonės įsikūnydavo į įvairiausius personažus iš kasdienės aplinkos – tapdavo elgetomis, čigonais, jaunavedžiais, daktarais, žydais. Dažnai persirengiama ir įvairiomis mitinėmis būtybėmis – raganomis, velniais ar giltinėmis. Taip pat visada buvo populiarios kaukės, vaizduojančios gyvulius ir paukščius. Pavyzdžiui, tarp persirengėlių galėjai sutikti ožį, gervę, mešką ar arklį. Kiekviena kaukė turėjo prasmę ir simbolinę paskirtį. Dauguma kaukių reikšmių kilo iš antgamtinių būtybių garbinimo.

Pasivažinėjimai

Seniau visoje Lietuvoje buvo labai gajus paprotys per Užgavėnes daug važinėti. Būdavo važinėjama rogėmis ar pakinkytais arkliais – tą dieną juos netgi išpuošdavo kaspinais ir varpeliais. Buvo tikima, kad kuo toliau per Užgavėnes nuvažiuosi, tuo linų ir javų derlius bus geresnis ir netgi bitės vasarą daugiau medaus suneš. Užgavėnių dieną dažnai buvo važiuojama ir į svečius – tą dieną visi stengdavosi nedirbti. Būdavo važiuojama triukšmaujant, šūkaujant ir dainuojant.

Lašininio ir kanapinio kova

Svarbūs Užgavėnių eitynių dalyviai – Lašininis ir Kanapinis. Lašininis vaizduoja sotumą ir persivalgymą, o Kanapinis – liesumą ir gavėnios pradžią. Jų kova tampa vienu pagrindinių šventės akcentų, o šią kovą visad laimi Kanapinis, skelbdamas pasninką ir artėjantį pavasarį. Po dvikovos pralaimėjęs Lašininis turėdavo bėgti slėptis ir galėdavo pasirodyti jau tik per Velykas. Toks pasirodymas tampa gražiu būdu pavaizduoti pavasario pergalę prieš žiemą.

Morės deginimas

Nė viena Užgavėnių šventė nepasieidavo be Morės – didžiulės iškamšos, kuri simbolizuoja nelabąją, piktąją žiemos dvasią. Morė turi ir daugiau skirtingų vardų. Priklausomai nuo rajono, ji vadinama ir Kotre, Raseinių Magde, Boba, Motinėle ar Gavėnu. Morės galva visad būdavo aprišta pirma balta, o ant viršaus juoda skarele. Vienoje rankoje ji laikydavo spragilą, o kitoje šluotą. Šventė visuomet baigdavosi Morės sudeginimu – simboliniu žiemos dvasios sunaikinimu. Seniau buvo praktikuojami ir kiti Morės naikinimo būdai – ji būdavo ir nuskandinama, užkasama sniege arba net nuleidžiama rogutėmis nuo kalno. Buvo tikima, kad sunaikinus Morę, greičiau ateis pavasaris.

Užgavėnių valgiai

Užgavėnių dieną būdavo valgoma nuo 7 iki 12 kartų. Šią dieną būtina sočiai atsivalgyti, nes jau kitą dieną po šventės prasideda septynių savaičių pasninkas iki Velykų. Buvo tikima, kad jeigu per Užgavėnes gerai ir sočiai prisivalgysi, būsi stiprus ir sotus visus metus. Užgavėnių dieną būdavo valgomi ne tik blynai ir sklindžiai, bet ir daug mėsiškų patiekalų. Mėgstamiausi Užgavėnių valgiai buvo šiupinys, šaltiena, kiunkė (šutintos bulvės su mėsa), taip pat valgomos spurgos. Kai kur senosios Užgavėnės tęsdavosi net visą savaitę – su valgiais nukrautu stalu, dainomis ir linksmybėmis.

Užgavėnės 2018
Šiandien Užgavėnės švenčiamos jau kiek kitaip, tačiau ne mažiau trankiai ir džiaugsmingai. Užgavėnės tradiciškai švenčiamos miestų ir miestelių aikštėse, o viena didžiausių Užgavėnės švenčių vyksta liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Šiemet Užgavėnių šventė Rumšiškėse vyks vasario 10 d., šeštadienį nuo 12 val. Visą šventės programą rasite čia.
Taip pat puiki Užgavėnių šventė šiemet vyks Vilniuje, Gedimino prospekte pre Vinco Kudirkos aikštės – „Morės EKOrezginka 2018” bus minima taip pat vasario 10 d., šeštadienį nuo 11 iki 18 val. Šventėje planuojama puiki programa – mugė, koncertai, pasirodymai, piešinių konkursai ir parodos, šokiai ir kiti privalomi Užgavėnių atributai. Su tikslia programa galite susipažinti čia.
Trakai šiemet kviečia švęsti „Poniškas“ Užgavėnes. Jų šventė taip pat vyks vasario 10 d., o šventės vieta bus Rotušės aikštė prie šv. J. Nepomuko koplytstulpio. Šventėje laukia daug linksmybių: Užgavėnių eisena, varžytuvės, įvairūs skanėstai, apdovanojimai, Morės deginimas ir kitas pramogas. Visą programą galite pažiūrėti čia.
Trankiai Užgavėnes žada sutikti ir Klaipėda. Čia Užgavėnės bus švenčiamos vasario 11 d., sekmadienį ant Jono kalnelio. Renginio pradžia – 14 val. Čia renginio svečių lauks tikras Užgavėnių miestelis su blynais, Lašininio ir Kanapinio ringu bei Morės ekskursija. Plačiau apie šventę skaitykite čia.

Smagių ir trankių Užgavėnių visiems!